Kartais būna, kad tarp informacijos gausos, kuri dažnai bombarduoja apie negatyvumą, problemas, na ir šiaip, bendrai, žurnalistinė misija neretai įpareigoja ieškot ir aiškintis, tad nejučia imi abejoti ir kvestionuoti gerumą, empatiją, rūpestį kitais.
Tai Lietuvos Garbės projektas man turbūt vienas mieliausių ir šviesiausių, prie kurio tenka prisiliesti. Sugrąžina tikėjimą žmonėmis ir sustyguoja kažkokį vidinį balansą, kad viskas bus gerai.
Per mažiau nei mėnesį su bičiuliu komanda lėkėm sprinto distanciją – sukūrėm 7 istorijas apie įkvepiančius žmones ir jų žygdarbius, užsidegimą veikti, rūpintis kitais, o kartais paaukoti net ir didžiausią turtą – gyvybę.
Ačiū jiems visiems už pasitikėjimą ir pokalbius. Buvo momentų, kai šiurpo oda, o retkarčiais ir gumulas gerklėje klausantis, kai galbūt norėtum kuriam laikui ir nebeklausti sekančio klausimo.
Visais norisi didžiuotis. Įkvėpėt stengtis dar labiau ir džiaugtis Lietuva, kad ji tokia šviesi.
Už sprintą AČIŪ bičiuliams Dominykui Stelmokui, Arnui Šarkūnui 🙌✍️🎥🎞️
Už tai, kad patiki, ką ir kaip darom, ir pasitiki – kaip visada Jolitai Vitkauskaitei ir TV3 komandai 🎞️🫶
2021 metų spalį pirmą kartą lankiausi Ukrainoje, Lvive.
Labai vilnietiškas ir alsuojantis veiksmu miestas. Kuriamai video istorijai reikėjo nusifilmuoti šiek tiek kadrų, tad lipom į aukščiausią Lvivo kalną. Žmonių daug, šilta, gera, visi džiaugiasi, juokiasi, fotografuojasi.
Niekas turbūt dar nė neįtarė kas įvyks po 4 mėnesių.
Kalno viršūnėje pamačiau nemažą grupelę vyrų su kadetų uniformomis. Jauni, vos po mokyklos baigimo, vyrai, bando kantriai išstovėti nejudėdami, kol vietos dailininkas piešia juos šaržui.
Vis susimąstau – o koks šių vaikinų gyvenimas dabar?
Kur jie dabar? Ką veikia? Ką dirba? Ar apskritai yra gyvi? Pas kurį iš šių draugų kabo piešinys?
Naiviai viliuosi, kad viskas gerai.
Nenustokim ir toliau remti, padėti ir kalbėti apie Ukrainą kare prieš rusiją.
Palaikymas yra svarbu.
🇺🇦❤️
#ukraine #lviv #cadet
Šiemet ir vėl buvo maloni proga rimčiau padirbėti prie TV3 Išsipildymo akcijos projekto.
Pakeliavom po Lietuvą: nuvažiavom porą tūkstančių kilometrų, lūžom kaimuose ir kvietėm tralą, filmavom Kauno Zoologijos sode, baseinuose, parkuose ir miškuose, ligoninėse, namuose, kol galiausiai sukūrėm nuostabiam ir prasmingui renginiui 7 vaizdo istorijas.
Kartais net ir didžiulė tėvų, močiutės meilė (viena iš šių metų istorijų įstrigo ilgam), dedamos artimųjų pastangos nesugeba palaužti ligos. Tad labiausiai džiaugiuosi, kad finansiškai pavyks padėti daugybei vaikų, kuriems reikalinga gyvybiškai svarbi pagalba.
Dar svarbiau, Lietuvos žmonės, verslai neliko abejingi ir dabar jau yra paaukoję daugiau nei 435 tūkst. eurų.
Liko parašyti paskutinį padėkos video anonsą, tad kviečiu prisidėti, kad ta suma perkoptų bent 440 tūkst. eurų iki sausio pradžios ir galėčiau pakoreguoti rašomą tekstą. : )
1891 – 5 eur
1892 – 10 eur
Visi surinkti pinigai, be jokių mobiliojo operatorių mokesčių, keliauja tiesiai į fondą.
