Atrodo tik šiek tiek nuslūgo įspūdžiai po didžiojo penktadienio. Ne to didžiojo Vėlykų, man dar vienas didelis penktadienis buvo Birštono džiazo festivalis. Tądien su JJAZZ ryte nubėgome pusryčių su Vilniaus miesto kultūros organizacijomis, sudalyvavau Auksinių kryžių ceremonijoje ir po dviejų valandų pristačiau savo autorinę programą Minimalism to the Max. Visos džiuginančios, skirtingos patirtys, bet kai susideda į vieną, dar kurį laiką gyveni fantasmagorijoje.
Tai tik dabar ir prisiruošiau parašyti apie pačią muziką. Šių metų festivaliui parengiau naujos muzikos ir vis dar negaliu patikėti, kad sulaksčiau nuo trombono iki loop station, būgno, gitaros ir mikrofono. Nedainavau. Ir neplanuoju. Bet pakalbėjau, žmonės sakė nenusikalbėjau, pernelyg. Bėgau nuo minimalizmo iki džiazo, roko, fanko ir elektroninės muzikos, bet taip niekur ir nepabėgau. Kas bėgo tai trombonas, nes nuo vibracijų krito nuo stalo (bet nuo to tik geriau skamba).
Na, o aš dar vienų aplodismentų paprašysiu savo bičiuliams Domantas, Dovydas, Andrius, Sigitas ir Simonas. Be jų galėjau bėgti kiek tik bėgosi, nebūčiau niekur atkeliavęs.
Kviečiu panardyti po nuotraukų galeriją, ačiū autoriui
@VytasLaukaitis 
