![Prabėgo dar vieni metai pilni spalvų, jausmų, mažų ir labai didelių istorijų. Metai, kuriuose tiek daug įvyko, tiek daug išmokau, patyriau, išvaikščiojau, nuskridau. Tiek kartų grįžau pas šeimą, pas draugus, pas savus ir pas savę. Buvo visko – juoko iki ašarų, ašarų iki tylos, nuotykių, pakilimų ir nuopuolių. Buvo akimirkų, kurios glostė širdį, ir tokių, kurios ją stipriai spaudė. Drąsiai lipau iš komforto zonos, kalbinau naujus žmones, mezgiau naujas draugystes. Ieškojau savęs – radau. Tada pamečiau. Surinkau save iš smulkių kampelių, ir vėl išbarsčiau, dar kartą ieškojau. Augau stipriai, kartais skausmingai, bet į priekį. Mokausi iki šiol apie gyvenimą, apie pasaulį, apie save. Tyrinėju naują savo versiją - brandesnę, ramesnę, nešančią savyje naują gyvybę. Vis dar kartais pasimetusią, kartais klystancią. Bet keistai gražią savo netobulume. Gyvenimas gražus. Pilnas gėrio, kartais akivaizdaus, kartais tokio, kurį reikia išsigryninti ir įžiūrėti migloje. Jaučiuosi labai dėkinga už viską, ką turiu. Už žmones. Už ryšius. Už aplinką, kuri mane supa ir augina. Metų gale visada gera sustoti ir permesti kiek žingsnių buvo nueita per tuos dvylika mėnesių ir kiek viskas pasikeitė. Pasvert metų pradžioje išsikeltus tikslus, susidėlioti varneles, ar kažką išbraukti. Kažką pasiimti su savimi, o kažką palikti praeičiai. Ačiū visiems, kurie buvot šalia. Kurie paskambinot, parašėt, apkabinot, pasijuokėt, pasidalinot tyla ar ašara. Labiausiai ačiū mano mylimam vyrui. Su kuriuo šis pasaulis švelnesnis, šiltesnis, teisingesnis. Už dar vienus metus. Tegul šie atneša naujų patirčių, naujų spalvų ir truputi daugiau šviesos. Daina gal ir ne į šventinę temą, bet šiais metais turbūt mano mėgstamiausia, tai paklausykit ir jūs.]()
Prabėgo dar vieni metai pilni spalvų, jausmų, mažų ir labai didelių istorijų. Metai, kuriuose tiek daug įvyko, tiek daug išmokau, patyriau, išvaikščiojau, nuskridau. Tiek kartų grįžau pas šeimą, pas draugus, pas savus ir pas savę. Buvo visko – juoko iki ašarų, ašarų iki tylos, nuotykių, pakilimų ir nuopuolių. Buvo akimirkų, kurios glostė širdį, ir tokių, kurios ją stipriai spaudė. Drąsiai lipau iš komforto zonos, kalbinau naujus žmones, mezgiau naujas draugystes. Ieškojau savęs – radau. Tada pamečiau. Surinkau save iš smulkių kampelių, ir vėl išbarsčiau, dar kartą ieškojau. Augau stipriai, kartais skausmingai, bet į priekį. Mokausi iki šiol apie gyvenimą, apie pasaulį, apie save. Tyrinėju naują savo versiją - brandesnę, ramesnę, nešančią savyje naują gyvybę. Vis dar kartais pasimetusią, kartais klystancią. Bet keistai gražią savo netobulume. Gyvenimas gražus. Pilnas gėrio, kartais akivaizdaus, kartais tokio, kurį reikia išsigryninti ir įžiūrėti migloje. Jaučiuosi labai dėkinga už viską, ką turiu. Už žmones. Už ryšius. Už aplinką, kuri mane supa ir augina. Metų gale visada gera sustoti ir permesti kiek žingsnių buvo nueita per tuos dvylika mėnesių ir kiek viskas pasikeitė. Pasvert metų pradžioje išsikeltus tikslus, susidėlioti varneles, ar kažką išbraukti. Kažką pasiimti su savimi, o kažką palikti praeičiai. Ačiū visiems, kurie buvot šalia. Kurie paskambinot, parašėt, apkabinot, pasijuokėt, pasidalinot tyla ar ašara. Labiausiai ačiū mano mylimam vyrui. Su kuriuo šis pasaulis švelnesnis, šiltesnis, teisingesnis. Už dar vienus metus. Tegul šie atneša naujų patirčių, naujų spalvų ir truputi daugiau šviesos. Daina gal ir ne į šventinę temą, bet šiais metais turbūt mano mėgstamiausia, tai paklausykit ir jūs.
5 months ago
